Vaikas
Aš noriu augti.
Vaiko vidinis pasaulis
Vaikai terapijoje žaidžia kurdami ir perkurdami savo patyrimą, nes taip jiems lengviau išreikšti savo mintis, jausmus, pavyzdžiui, džiaugsmą, baimę, pyktį, liūdesį, pasibjaurėjimą, nuostabą, įvairius patyrimus. O jeigu dar linksma ir saugu save išreikšti, tuomet vaikai greičiau atsistato.
Kad vaikas suprastų ir prisitaikytų prie naujų situacijų. Pavyzdžiui, apsilankymas pas gydytoją, skridimas lėktuvu, naujo nario gimimas, tėvų skyrybos, liga, mirtis, taip pat galime pasitelkti žaidimą. Įgūdžiams, taisyklių supratimui, bendradarbiavimui lavinti padės stalo žaidimai.
Kartais, kad vaikas pakeistų savo elgesį, jam sumažėtų baimių ir pykčio proveržių, didelį indėlį ir pokyčių turi įnešti patys tėvai.
Jeigu turite klausimų, kaip suprasti vieną ar kitą vaiko elgesį, kaip elgtis, kaip reaguoti, ką sakyti, galite pasikonsultuoti su manimi gyvai ar per nuotolį.
Vaiko vidinė išmintis
Vaikai turi vidinį pasaulį, kuris kupinas burtų, stebuklų ir magijos. Čia viskas įmanoma.
Todėl ir susidūrę su įvairiais sunkumais, juos sprendžia per žaidimą, kūrybą, pasitelkdami vaizduotę. Vaikai atranda savyje resursų įveikti įvairius išbandymus.
Mums belieka tik sukurti erdvę, kupiną įvairiausių priemonių (pvz., kaladėlės, lego, figūrėlės, akmenukai, plastelinas, dažai, smėlis ir t.t.), kurioje gali skleistis jų vidinė išmintis.
Per žaidimą ir istorijas galime padėti vaikams suprasti juos supantį pasaulį, kaip kurti ryšį su savimi ir aplinkiniais, spręsti jiems iškylančius sunkumus.
Susipažinkite su bendraisiais susitarimais prieš pradedant psichoterapiją
Dažniausiai užduodami klausimai
Psichologas – asmuo,
baigęs psichologijos bakalauro ir magistro studijas universitete, padedantis suprasti ir atpažinti žmogaus mąstymo, jausmų ir elgesio santykį; įveikti distresą keliančias gyvenimo situacijas, kuriose klientui pritrūko žinių ir įgūdžių.
Psichoterapeutas – asmuo,
baigęs pasirinktos krypties psichoterapijos studijas, pagilinęs žinias apie žmogų ir jo santykį su kitais, ir įgijęs psichoterapeuto kvalifikaciją; naudodamas žinias apie žmogaus psichiką ir psichoterapinius metodus, padeda klientui keisti savo elgesį, įveikti problemas, pagerinti asmens gerovę, psichikos sveikatą, sušvelninti ar atsisakyti varginančio elgesio, įkyrumų, įsitikinimų, minčių, emocijų ir pagerinti tarpusavio santykius bei socialinius įgūdžius su aplinkiniais. Klientui pagal jo sunkumų pobūdį psichoterapeutas gali siūlyti trumpalaikę ar ilgalaikę individualią, poros, šeimos ar grupinę psichoterapiją.
Geštalto psichoterapija
į žmogų žiūri kaip į visumą (kūnas, protas, elgesys, emocijos/jausmai, dvasia), pabrėžia to žmogaus asmeninę atsakomybę, gebėjimą save reguliuoti, kūrybiškai prisitaikant prie gyvenimo situacijų. Per kontaktą, santykį su savimi ir kitais esamuoju momentu žmogus gali didinti savo suvokimą, kas, kaip ir kodėl (ne)vyksta, pajusti ir tyrinėti savo norus, poreikius, mintis, emocijas, išgyvenimus bei kurti naujas patirtis eksperimentuojant.
Geštalto psichoterapijos pradininku laikomas F. Perls.
Šį psichoterapijos kryptis tinkama visiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų psichinės ir emocinės būsenos.
Knygos vaikų/ paauglių tema:
„Vaikams privalome duoti du dalykus: šaknis ir sparnus.“
„Svarbiausia pradėti ne nuo to, ko jiems [vaikams] trūksta, o nuo to, ką jie turi savo viduje gražaus ir gero.“ J.P.Ameri
- S. Biddulph “Laimingų vaikų paslaptis” (2010).
- A. Blandė, E. Gudelienė „Vaikas pokyčių kelyje“, „Ypatingas vaikas: vienas ar kiekvienas?“, „Paauglystė: šeimos santykių išbandymas“ (2018, 2019).
- S. Briers “Laimingos vaikystės psichologija” (2011).
- R. Campbell “Kaip mylėti savo vaiką” (2011).
- R. Campbell “Kaip mylėti savo paauglį” (2008).
- G. Chapman, R. Campbell “Penkios vaikų meilės kalbos. Kaip išmokti vaiko meilės kalbą” (2008).
- Dr. R.E. Emery „Dveji namai, viena vaikystė. Skyrybos ir tėvystės planas, trunkantis visą gyvenimą“ (2017).
- M. H. Pieper “Išmintinga meilė” (2011).
- J. Gippenreiter “Bendrauti su vaiku. Kaip?” (2008).
- Th. Gordon “Kaip tapti gerais tėvais” (2009).
- J. Gray “Vaikai kilę iš dangaus” (2008).
- A. Kurienė „Kaip užauginti žmogų. Mintys iš vaikų psichologo smėlio dėžės“ (2021).
- V. Legkauskas “Vaiko ir paauglio psichologija” (2013).
- V. Levi “Nestandartinis vaikas, arba Kaip auklėti tėvus” (2013).
- K. R. Lewis „Geros žinios apie blogą elgesį. Kodėl šiuolaikiniai vaikai kur kas mažiau drausmingi ir ką dėl to daryti“ (2019).
- E. Mazlish, A. Faber “Kaip kalbėti su vaikais, kad jie klausytų ir kaip klausyti, kad vaikai kalbėtų” (2009).
- Dr. G. Neufeld, dr. G. Mate „Nepraraskime savo vaikų. Kodėl ryšys su vaiku toks svarbus, kokie pavojai jam gresia? (2017).
- V. Oaklander “Langas į vaiko pasaulį” (2007).
- V. Oaklander „Paslėpti lobiai. Vaiko vidinio pasaulio žemėlapis“ (2015).
- M. Rufo „Vaikų seksualumas. Tai, ko jums nevalia žinoti“ (2008).
- Dr. A. Solter „Ašaros ir pykčio priepuoliai. Ką daryti, kai kūdikiai ir vaikai verkia“ (2018).
- Dr. A. Solter „Prieraišusis žaidimas. Kaip spręsti vaikų elgesio problemas su jais žaidžiant, juokiantis ir užmezgant su jais ryšį“ (2020).
- Dr. A. Solter „Sąmoningas kūdikis“ (2022).
- Dr. A. Solter „Vaiko gijimas po trauminės patirties. Natūralaus vaiko sveikimo vadovas tėvams“ (2023).
- V. Soltz, R. Dreikurs “Laimingi vaikai. Iššūkis tėvams” (2007).
- R. Žukauskienė “Raidos psichologija: integruotas požiūris” (2012).