Psichologas – asmuo,

baigęs psichologijos bakalauro ir magistro studijas universitete, padedantis suprasti ir atpažinti žmogaus mąstymo, jausmų ir elgesio santykį; įveikti distresą keliančias gyvenimo situacijas, kuriose klientui pritrūko žinių ir įgūdžių.

Psichoterapeutas – asmuo,

baigęs pasirinktos krypties psichoterapijos studijas, pagilinęs žinias apie žmogų ir jo santykį su kitais, ir įgijęs psichoterapeuto kvalifikaciją; naudodamas žinias apie žmogaus psichiką ir psichoterapinius metodus, padeda klientui keisti savo elgesį, įveikti problemas, pagerinti asmens gerovę, psichikos sveikatą, sušvelninti ar atsisakyti varginančio elgesio, įkyrumų, įsitikinimų, minčių, emocijų ir pagerinti tarpusavio santykius bei socialinius įgūdžius su aplinkiniais. Klientui pagal jo sunkumų pobūdį psichoterapeutas gali siūlyti trumpalaikę ar ilgalaikę individualią, poros, šeimos ar grupinę psichoterapiją.

Geštalto psichoterapija

į žmogų žiūri kaip į visumą (kūnas, protas, elgesys, emocijos/jausmai, dvasia), pabrėžia to žmogaus asmeninę atsakomybę, gebėjimą save reguliuoti, kūrybiškai prisitaikant prie gyvenimo situacijų. Per kontaktą, santykį su savimi ir kitais esamuoju momentu žmogus gali didinti savo suvokimą, kas, kaip ir kodėl (ne)vyksta, pajusti ir tyrinėti savo norus, poreikius, mintis, emocijas, išgyvenimus bei kurti naujas patirtis eksperimentuojant.

Geštalto psichoterapijos pradininku laikomas F. Perls.

Šį psichoterapijos kryptis tinkama visiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų psichinės ir emocinės būsenos.

„Vaikams privalome duoti du dalykus: šaknis ir sparnus.“

„Svarbiausia pradėti ne nuo to, ko jiems [vaikams] trūksta, o nuo to, ką jie turi savo viduje gražaus ir gero.“ J.P.Ameri

1. S. Biddulph “Laimingų vaikų paslaptis” (2010).
2. A. Blandė, E. Gudelienė „Vaikas pokyčių kelyje“, „Ypatingas vaikas: vienas ar kiekvienas?“, „Paauglystė: šeimos santykių išbandymas“ (2018, 2019).
3. S. Briers “Laimingos vaikystės psichologija” (2011).
4. R. Campbell “Kaip mylėti savo vaiką” (2011).
5. R. Campbell “Kaip mylėti savo paauglį” (2008).
6. G. Chapman, R. Campbell “Penkios vaikų meilės kalbos. Kaip išmokti vaiko meilės kalbą” (2008).
7. Dr. R.E. Emery „Dveji namai, viena vaikystė. Skyrybos ir tėvystės planas, trunkantis visą gyvenimą“ (2017).
8. M. H. Pieper “Išmintinga meilė” (2011).
9. J. Gippenreiter “Bendrauti su vaiku. Kaip?” (2008).
10. Th. Gordon “Kaip tapti gerais tėvais” (2009).
11. J. Gray “Vaikai kilę iš dangaus” (2008).
12. A. Kurienė „Kaip užauginti žmogų. Mintys iš vaikų psichologo smėlio dėžės“ (2021).
13. V. Legkauskas  “Vaiko ir paauglio psichologija” (2013).
14. V. Levi “Nestandartinis vaikas, arba Kaip auklėti tėvus” (2013).
15. K. R. Lewis „Geros žinios apie blogą elgesį. Kodėl šiuolaikiniai vaikai kur kas mažiau drausmingi ir ką dėl to daryti“ (2019).
16. E. Mazlish, A. Faber “Kaip kalbėti su vaikais, kad jie klausytų ir kaip klausyti, kad vaikai kalbėtų” (2009).
17. Dr. G. Neufeld, dr. G. Mate „Nepraraskime savo vaikų. Kodėl ryšys su vaiku toks svarbus, kokie pavojai jam gresia? (2017).
18. V. Oaklander “Langas į vaiko pasaulį” (2007).
19. V. Oaklander „Paslėpti lobiai. Vaiko vidinio pasaulio žemėlapis“ (2015).
20. M. Rufo „Vaikų seksualumas. Tai, ko jums nevalia žinoti“ (2008).
21. Dr. A. Solter „Ašaros ir pykčio priepuoliai. Ką daryti, kai kūdikiai ir vaikai verkia“ (2018).
22. Dr. A. Solter „Prieraišusis žaidimas. Kaip spręsti vaikų elgesio problemas su jais žaidžiant, juokiantis ir užmezgant su jais ryšį“ (2020).
23. Dr. A. Solter „Sąmoningas kūdikis“ (2022).
24. Dr. A. Solter „Vaiko gijimas po trauminės patirties. Natūralaus vaiko sveikimo vadovas tėvams“ (2023).
25. V. Soltz, R. Dreikurs “Laimingi vaikai. Iššūkis tėvams” (2007).
26. R. Žukauskienė “Raidos psichologija: integruotas požiūris” (2012).