Krizės įveikimas
Jautiesi tarsi gyvenimas eina pro šalį, o tu stovi šalikelėje…
Nieko nebeliko tikra
Gyvenimo įvykiai, kuriems nutikus, kartais pasijuntame, kad pasaulis slysta iš po kojų ir nebežinome, ką toliau daryti, pavyzdžiui, netektys, artimojo savižudybė, bandymas nusižudyti, šeimos krizė, smurtas artimoje aplinkoje, skyrybos, perdegimas darbe, trauma, potrauminiai sutrikimai, natūralios gyvenimo krizės, egzistencinė krizė, mirties baimė.
Pagrindinis tikslas terapijoje:
Sukurti palaikančią ir saugią aplinką, kurioje galite būti, nurimti, išsikalbėti, išreikšti jausmus, spalvų pagalba perteikti savo vidines patirtis, atkurti vidinį saugumo jausmą. Daugiausia dėmesio kreipiame į tai, kas vyksta čia ir dabar. Mokomės įvairių paprastų pagalbos sau ir rūpinimosi savimi būdų. Po to, kai jau esate pasiruošę, judame į tą patirtį, kad galėtume ją vaizduotės pagalba keisti ir transformuoti, sumažinti emocinį reagavimą. Tai palaikomoji terapija. Susitikimai gali vykti dažniau nei kartą per savaitę, pagal poreikį. Dažniausiai susitikimas trunka 1 valandą, tačiau gali būti tiek trumpiau, tiek ilgiau.
Arba kitaip…
„Jeigu gyvenimas tau duoda citrinų, gamink iš jų limonadą”
Susipažinkite su bendraisiais susitarimais prieš pradedant psichoterapiją
Dažniausiai užduodami klausimai
Psichologas – asmuo,
baigęs psichologijos bakalauro ir magistro studijas universitete, padedantis suprasti ir atpažinti žmogaus mąstymo, jausmų ir elgesio santykį; įveikti distresą keliančias gyvenimo situacijas, kuriose klientui pritrūko žinių ir įgūdžių.
Psichoterapeutas – asmuo,
baigęs pasirinktos krypties psichoterapijos studijas, pagilinęs žinias apie žmogų ir jo santykį su kitais, ir įgijęs psichoterapeuto kvalifikaciją; naudodamas žinias apie žmogaus psichiką ir psichoterapinius metodus, padeda klientui keisti savo elgesį, įveikti problemas, pagerinti asmens gerovę, psichikos sveikatą, sušvelninti ar atsisakyti varginančio elgesio, įkyrumų, įsitikinimų, minčių, emocijų ir pagerinti tarpusavio santykius bei socialinius įgūdžius su aplinkiniais. Klientui pagal jo sunkumų pobūdį psichoterapeutas gali siūlyti trumpalaikę ar ilgalaikę individualią, poros, šeimos ar grupinę psichoterapiją.
Geštalto psichoterapija
į žmogų žiūri kaip į visumą (kūnas, protas, elgesys, emocijos/jausmai, dvasia), pabrėžia to žmogaus asmeninę atsakomybę, gebėjimą save reguliuoti, kūrybiškai prisitaikant prie gyvenimo situacijų. Per kontaktą, santykį su savimi ir kitais esamuoju momentu žmogus gali didinti savo suvokimą, kas, kaip ir kodėl (ne)vyksta, pajusti ir tyrinėti savo norus, poreikius, mintis, emocijas, išgyvenimus bei kurti naujas patirtis eksperimentuojant.
Geštalto psichoterapijos pradininku laikomas F. Perls.
Šį psichoterapijos kryptis tinkama visiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų psichinės ir emocinės būsenos.
Knygos krizės įveikimo tema:
„Jeigu gyvenimas tau duoda citrinų, gamink iš jų limonadą“.
- Be pavadinimo (nusižudžiusiųjų artimųjų istorijos) (2017).
- Dr. A. Drake „Vidinis vaikas: kaip išgyti po vaikystėje patirto smurto“ (2021).
- L.C. Gibson „Suaugę emociškai nebrandžių tėvų vaikai. Kaip pagyti nuo žaizdų, kurias paliko emociškai tolimi, atstumiantys ar į save įsitraukę tėvai“ (2022).
- B. Van Der Kolk „Kūnas mena viską. Kaip išgydyti kūno, proto ir sielos traumas“ (2020).
- G. Vitkevičiūtė „Širdies tatuiruotės. Apie priklausomybę: mano istorija + sprendimai“ (2022).
- S. Wilson „Įveiktas nerimas. Pirmiausia pabaisą paverskime gražuole“ (2021).
- Dr. J.G. Woititz „Suaugę alkoholikų vaikai: kaip nusimesti skausmingos praeities naštą ir atkurti dvasios ramybę“ (2021).